Bulvės – tai vienas svarbiausių maistinių augalų, nuo seno gana plačiai auginamos visame pasaulyje bei mūsų krašte. Daugelis dažnai vadina šį augalą antrąja duona. Ankstesniais laikais, kai būdavo nepalankios gamtinės sąlygos ir javai neužderėdavo, bulvės buvo labai svarbus maisto produktas, dažnai pakeisdavęs tikrąją duoną.
Lietuvoje yra palankios klimatinės sąlygos kokybiškoms bulvėms užauginti. Jų gumbuose gausu įvairių maisto medžiagų: 73–80 proc. vandens, 12–24 proc. krakmolo, 1–2 proc. baltymų, apie 1 proc. ląstelienos, 0,15 proc. riebalų, 0,8 proc. cukrų, 1 proc. mineralinių medžiagų – kalio, magnio, geležies, fosforo, 15–30 mg/proc. vitamino C. Nemažai randama ir kitų vitaminų. Baltymuose yra daug nepakeičiamų aminorūgščių – lizino, triptofano ir kt. Bulvinių baltymų biologinė vertė laikoma artima kiaušinio baltymams.
- 1 pav. Bulvių gumbai po bulviakasio saugyklos prieigose
Neatsitiktinai Jungtinių Tautų organizacija buvo paskelbusi 2008 metus Tarptautiniais bulvių metais, nes tai vienas svarbiausių maisto produktų besivystančiose šalyse. Ekspertų teigimu, Europoje bulvių kasmet suvalgoma mažiau, tačiau besivystančiose šalyse per pastaruosius keturis dešimtmečius jų yra suvartojama dvigubai daugiau, juolab, kad bulves galima auginti visuose žemynuose.
Šiuo metu yra naudojamos įvairios bulvių auginimo technologijos bei auginama nemažai įvairių bulvių veislių, kurios skiriasi pagal brandos laiką, skonį, cheminę sudėtį ir išvaizdą. Įvairių veislių bulvės būna baltos, gelsvos, rausvos, violetinės, jų paviršius lygus arba šiurkštus, o minkštimas baltas arba gelsvas.
Bulvių produkcijos stygiaus Lietuvoje nėra, pilnai pakaktų savoje šalyje užauginamų bulvių. Lietuviškos bulvės rinkoje turi paklausą, yra noriai perkamos, tačiau dėl įvairių priežasčių prekybos tinkluose dažniausiai pardavinėjamos atvežtinės bulvės iš Lenkijos, Olandijos ir kitų šalių. Tik įpusėjus pirmam kalendorinio pavasario mėnesiui, prekybos tinkluose jau pardavinėjamos šviežios ankstyvosios bulvės, atvežtos iš Ispanijos ir Egipto.
Šiandien ne visus vartotojus tenkina bulvių kokybė, jų skonis, kainos, todėl tie, kurie turi bent kiek žemės, stengiasi patys tai užsiauginti. Labai ankstyvų bulvių auginama nedaug, nes tam reikalingi dideli kaštai, tinkami dirvožemiai ir gamybinė patirtis. Daugiausiai tokių bulvių auginama vidurio Lietuvoje.
Bulvės gana reiklios dirvai. Geriausiai auga drenuotose derlingose dirvose. Dėl savo biologinių ypatumų, jos yra purių žemių augalai. Jų šaknys pasižymi silpnu skvarbumu. Dirvos purumas ypač svarbus augantiems gumbams, Supuolusioje dirvoje būna mažiau deguonies, bulvių šaknys vystosi silpniau, stolonai (požeminės ataugos) šakojasi, formuoja smulkius ir dažnai deformuotus gumbus. Reikia žinoti, bulvių šaknys sunaudoja žymiai daugiau dirvoje esančio oro, negu kitų žemės ūkio augalų šaknys. Trūkstant deguonies, bulvių gumbai formuojasi vėliau, blogiau bręsta, o maisto medžiagos kaupiamos paviršiuje, t.y. apatinių lapų pažastyse susidariusiuose gumbuose, kurie būna smulkūs, pažaliavę, blogos formos, visiškai neturi nei maistinės, nei prekinės vertės.
Ankstyvųjų bulvių auginimui tinkamiausios yra priesmėlio ir priemolio dirvos, ganėtinai purios, nes bulvių stolonai yra sudaryti iš santykinai stambių ląstelių, kurios nelabai sugeba priešintis mechaniniam poveikiui, sunkiai pajėgia išjudinti stambesnes dirvožemio daleles, visa tai trukdo normaliam gumbų augimui. Gamybininkų patirtis rodo, kad geriausiai ankstyvosios bulvės uždera po daugiamečių žolių, žiemkenčių, ankštinių, į pūdymą sėjamų vienmečių žolių, įtręštose ir sukultūrintose priesmėlio ir vidutinio sunkumo priemolio dirvose.
Auginamų bulvių derlingumui bei gumbų kokybei didelę reikšmę turi tinkamai parinkta veislė. Selekcininkai yra sukūrę gana daug bulvių veislių, kurios tinkamos įvairiems poreikiams ir gali būti auginamos šiek tiek skirtingose dirvose, duoti gerus derlius. Kiekvienais metais yra patvirtinama pačių geriausių veislių sąrašas, iš kurio ūkininkai pasirenka jiems tinkamiausias veisles.
1 lentelė. Nacionalinis augalų veislių 2011 m. sąrašas
| Augalų rūšių ir veislių pavadinimas | Įrašymo metai | Atstovo Nr. | Valstybės santrumpa, veislės selekcininkas / palaikytojas |
|
|---|---|---|---|---|
| Valgomosios bulvės (Solanum tuberosum L.) | ||||
| Labai ankstyvos | ||||
| Fresco | (N) | 1996 | 03 | NL, Agrico B. A. |
| Rosara | (N) | 1996 | DE, SaKa | |
| Impala | (N) | 1999 | 03 | NL, Agrico B. A. |
| Adora | (N) | 2001 | 36 | NL, HZPC Holland B.V. |
| Latona | (N) | 2002 | 36 | NL, HZPC Holland B.V. |
| Red Scarlett | (N) | 2002 | 36 | NL, HZPC Holland B.V. |
| Solist | (N) | 2002 | 29 | DE, Norika |
| Acapella | (N) | 2004 | 29 | DE, Norika |
| Arielle | (N) | 2005 | 03 | NL, Agrico B. A. |
| Derby | (N) | 2006 | 36 | NL, HZPC Holland B.V. |
| Arosa | (N) | 2007 | DE, Uniplanta/ SaKa(p) | |
| Velox | (N) | 2007 | DE, SaKa | |
| VB Venta | 2009 | LT LAMMC Vokės filialas | ||
| Borwina | (N) | 2010 | 29 | DE, Norika |
Ankstyvųjų bulvių augintojo pavasario rūpesčiai turi prasidėti kovo mėnesio pradžioje, kuomet iš sėklininkystės ūkio (UAB ,,Šaka‘‘, P. Vasiliausko ūkis) įsigyta sėkla yra ruošiama daiginimui. Tuo tikslu bulves reikia supilstyti į 10–20 kg plastikines dėžutes, jas patalpinti šildomame šiltnamyje bei apdengti polietileno plėvele. Bulvės daiginamos apie 30–45 dienas šiltoje aplinkoje, veikiant pavasariniams saulės spinduliams bei šildomo katilo poveikiui (dieną čia oro temperatūra būna apie 15–17 °C, naktį – 6–8 °C šilumos).
Anksti pavasarį, kai dirva truputį pradžiūna, atliekamas dirvos giluminis purenimas („čyzeliavimas”, 2 pav.) 25–30 cm gyliu.
2 pav. Technika naudojama dirvos giluminiam purenimui
Labai ankstyvas bulves reikėtų pradėti sodinti balandžio mėnesio pradžioje. Bulvių sodinimo metu turi būti lokaliai išberiamos kompleksinės NPK 11–11–20 trąšos (700–1000 kg/ha) bei atliekamas sėklos beicavimas. Į sodinamosios mašinos padarytą gumbų guoliavietę krentančios bulvės turi būti apipurškiamos beicu Monseren (0,6 l/t beico, atskiedus 15–20 l vandens). Bulvių sėklos norma – 55.000 vnt./ha, (3,5–4,0 t/ha), sėklos įterpimo gylis – apie 5 cm, tarpueilių plotis –70–90 cm.
3 pav. Ankstyvųjų bulvių sodinimas
Pasodintos bulvės purkškiamos herbicidu Zenkor (300–500 g/ha), nes šylant orams piktžolės pradeda stiebtis į viršų itin sparčiai. Tai atlikus, bulvių piktžolėtumas būna nedidelis. Po šio darbo, pasodintos bulvės turi būti apdengiamos agrodanga, kuri žemą pavasarinę oro temperatūrą švelnina 2–4 °C. (4 pav.).
4 pav. Apdengtas bulvių laukas agrodanga
Siekiant išvengti pavasarinių šalnų neigiamo poveikio, labai anktyvųjų bulvių masyvą prieš prognozuojamas šalnas reikia stipriai palaistyti. Purškiama tiek kartų, kiek šalnų prognozuoja sinoptikai. Orams visiškai sušilus, jau galima nuimti agrodangą, tuo metu bulvių daigai būna pasiekę 20–30 cm aukštį.
5 pav. Labai ankstyvų bulvių pasėlis, nuėmus agrodangą
Nuėmus agrodangą, maždaug po 2 dienų, bulves dar reikėtų nupurkšti herbicidu Titus (30 g/ha), bei apkaupti pasyviu kaupimu (vagojant). Jei pasitaiko sausringas laikotarpis, bulves patartina papildomai lietinti. Toliau laukia bulviakasis, kurį galima pradėti apie birželio 20–25 d. Jei laikomasi technologijos ir nebūna labai ilgai užsitęsiančių didelių šalnų, galima tikėtis gausaus bulvių derliaus.
Straipsnio autorius: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas
2011.03.14