Kovo viduryje  ar balandžio pradžioje drėgnuose mišraus miško paklotuose iš po senų lapų pradeda stiebtis odiški, žiemojantys, triskiaučiai skroteliniai lapai. Pavasarėjant  šiltesnės miško vietos pasipuošia melsvai violetine spalva. Atvėsus orams ar vakarop žiedlapiai susiskleidžia ir vėl laukia saulės  šilumos. Šių žiedų laukia visi, jie juk pirmieji pavasarinės gamtos mums dovanoti.

Šios vėdryninių šeimos gražuolės, triskiautėmis žibuoklėmis vadinamos, natūraliai auga lapuočių medynuose, kartais auginamos ir sodybų darželiuose.

Žibuoklės, kaip ir kiti vėdryninių šeimos atstovai, – visas nuodingas augalas. Ar verta jas skinti, neštis į namus ar dovanoti? Kas atsitiks su mažais vaikais, jei jie paragaus žiedlapių? Juk mokslininkai teigia, kad jų kvapas taip pat nuodingas.

Patarimas. Neskinkite ir neneškite į namus, o savo darželiuose nesodinkite nuodingų, sveikatai nedraugiškų augalų. Šiai grupei priklauso ne tik žibuoklės bet ir purienos, šilagėlės, vėdrynai, rūteniai, plukės ir daugelis kitų pakankamai dekoratyvių miško augalų.

Autorius: Donatas Klimavičius, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros vedėjas

Foto autoriaus.