AUGALO VARDAS | |
Lietuviškas vardas | Gajusis šilokas |
---|
Lotyniškas vardas | Sedum aizoon L. |
---|
TINKA GĖLYNO TIPUI | - Lysvaitės (rabatės), lysvės (miksborderiai)
- Alpinariumai, atraminės sienutės
|
SORTIMENTAS | pagrindinis |
AUGAVIETĖS CHARAKTERISTIKA | |
Dirva | - gėlės, augančios sausose dirvose
- gėlės, augančios rūgščiose dirvose
|
---|
Reiklumas šviesai | - gėlės, augančios šviesioje vietoje (šviesomėgės)
|
---|
Sodinimo atstumai, cm | Nuo 15 iki 20 |
---|
AUGALO AUKŠTIS IR HABITAS | |
Aukštis | - neaukštos gėlės – 21-40 cm
|
---|
Habitas | neišraiškingo habito gėlės, sudarančios foną |
---|
AUGALO DEKORATYVUMAS | |
Lapų spalva | |
---|
Žiedo spalva | |
---|
Žydėjimo laikas | - pirmą vasaros pusę - birželio 2 dekadą - liepos 2 dekadą
|
---|
Žydėjimo trukmė | vienas mėnuo |
---|
Bendras dekoratyvumas | vidutiniškai dekoratyvios |
---|
Dekoratyvumo trukmė, mėn. | 5 |
---|
Grupė | tarpinio tipo daugiametės (auginamos 5-6 metus) |
---|
Bioekologinė grupė | Daugiametės |
---|
AUGALO DAUGINIMAS | |
Dauguma šilokų rūšių sėklas užmezga. Jos smulkios - 8 -10 tūkst. sėklų sveria 1 g, 1 tūkst. daigų išauginti reikia apie 1 g sėklų. Puošnieji ir kai kurie didžiojo šiloko porūšiai bei veislės sėklų Lietuvoje nesubrandina. Kadangi šilokų sėklos labai smulkios, todėl pasėtos žeme neužžeriamos, o tik lengvai įspaudžiamos lentele. Sėjamos pavasarį arba anksti rudenį. Daigeliai labai smulkūs. Pikuojama pasirodžius tikriesiems lapeliams. Į nuolatinę vietą sodinami antraisiais metais.
Auginiais šilokus tikslinga dauginti pavasarį ar rudenį inspektuose arba gerai įrengtose dauginimo lysvėse. Tyrimų duomenimis, substrato rūšis didesnės įtakos šilokų įsišaknijimui neturi, tačiau atskiroms rūšims svarbu dauginimo laikas. Aukštaūgiai, ypač kurių stiebas vėliau pasidaro tuščiaviduris, geriau įsišaknija padauginti pavasarį, o šliaužiančiais stiebais, visžaliai gali būti dauginami ir vasarą. Vasariniam dauginimui labiausiai tinka ūglių viršūnės. |