Autorė: Audronė Jurkštienė
Augalai parenkami atsižvelgiant į du pagrindinius punktus:
- Į sąlygas, kuriose jie augs.
- Į aplinkos bei indų stilistiką.
- Augalai gėlinėje grupuojami pagal panašius poreikius augimo sąlygoms.
- Vešliai ir aktyviai augančių augalų sodinama mažiau.
- Sodinami kokybiški, sveiki, vešlūs augalai.
- Paauginti augalai – geriau nei maži daigeliai.
SVARBU:
- Augalų sveikatą ir dekoratyvumą lemia tinkamos augimo sąlygos ir teisinga priežiūra.
- Aplinkos estetiką lemia tinkamo stiliaus, proporcijų sveikais augalais užpildytos gėlinės ir bendro vaizdo harmonija.
Substratas:
- Turi būti derlingas, purus, laidus vandeniui, gerai laikantis drėgmę, pH 6,0–6,2.
- Praturtintas kompleksinėmis trąšomis su mikroelementais.
- Su purumą didinančiomis medžiagomis (papildomai įmaišytas perlitas,
vermikulitas) - Su drėgmę sugeriančiomis ir palaipsniui atiduodančiomis medžiagomis (vandenį kaupiantys kristalai ir pan.), kurios į substratą įdedamos papildomai.
Drenažas:
- Indo dugne būtinos skylutės vandens pertekliui nubėgti arba talpa vandeniui kaupti.
- Didelėse talpyklėse su dvigubu dugnu drenažo įrengti nereikia – vandens
perteklius subėga į antrąjį talpyklės dugną. - 3–5 cm drenažinis sluoksnis (keramzitas, molio šukės, smulkus žvyras).
Sodinimas:
- Minusinei temperatūrai jautrios vienmetės ir kambarinės gėlės lauke sodinamos po šalnų, gegužės pabaigoje – birželio pradžioje. Darželinės našlaitės (Viola x wittrockiana) sodinamos rugsėjo – spalio mėn. arba kovo – balandžio mėn., būna dekoratyvios iki birželio pabaigos.
- Indai ir loveliai pripildomi substratu, paliekant 2,5–3 cm nuo viršaus.
- Valandą iki sodinimo sodinukai gausiai palaistomi.
- Augalas sodinamas tame pačiame gylyje, kokiame jis ir augo. Sodinama ne per giliai ir ne per sekliai. Šaknų gniužulas neturi būti iškilęs paviršiuje. Jei sodinamas vazone augęs augalas neišardžius šaknų gumulo, jį reikia sodinti truputį giliau, nes naujas substratas su laiku susislėgs (tuo atveju, jeigu vazono substratas jau yra susislėgęs).
- Prieš sodinimą apžiūrimos šaknys, atsargiai išskleidžiamos susisukusios, pagal galimybes išsaugomas, nenukratomas žemės gumulas. Ypač saugomos baltosios šaknelės.
- Pasodinus gausiai paliejama.
- Po sodinimo naudinga į laistymo vandenį įpilti šaknų vystymąsi gerinančių trąšų tirpalo (,,Humistar‘‘, ,,Ruter AA‘‘ ar pan.). Po 14 dienų sunkiai augančius daigus galima nupurkšti su biostimuliatoriaus ,,Delfan Plus“ pagal rekomendacijas vandenyje atskiestu tirpalu.
- Kol augalai įsišaknija, laistomi saikingai, nes persodinto augalo šaknų veikla sulėtėjusi.
- Substrato paviršių galima užpilti smulkaus keramzito granulėmis (geriau natūralios spalvos), pušies, maumedžio žieve, neutralia durpe.
Tręšimas
- Pasodinti augalai tręšiami po 10–14 dienų.
- Tręšiama kaskart į laistymo vandenį įpilant silpnesnio nei rekomenduojama kompleksinių trąšų tirpalo arba naudojamos ilgalaikės lėtai tirpstančios trąšos, kuriomis pakartotinai tręšiama tik pasibaigus jų veikimo terminui: po 25–30 ar 60 dienų (pagal trąšų instrukciją).
- Normaliam augalų augimui ir žydėjimui reikalingi pagrindiniai makroelementai: azotas, fosforas, kalis, kalcis, magnis, geležis, siera ir mikroelementai: boras, manganas, varis, cinkas, kobaltas.
- Trąšos: SHULTZ, HYDRO, KEMIRA, ACHEMA, ARVI… ilgalaikės arba naudojamos kiekvieną kartą su laistymo vandeniu (silpnesnės koncentracijos).
Priežiūra:
- Augalai laistomi vakare arba ryte.
- Laistymui netinka šarmingas ir šaltas vanduo.
- Vandens perteklius žalingas – negaudamos oro šaknys žūsta.
- Jauniems augalams trumpinami ūgliukai – genėjimas skatina šakojimąsi.
- Nuolat išskinami peržydėję žiedai (su koteliu).
- Peržydėjusias petunijas, lobelijas, surfinijas būtina apgenėti.
- Stebėti ar ant augalų nėra kenkėjų, ligų požymių.
- Naudoti profilaktinius tirpalus, biologinius preparatus (Zicara – citrusinių vaisių žievelės. ekstraktas; Oleorgan – nimbamedžio sėklų ekstaktas ir kt.).
- Preparatų tirpalais purkšti ne saulėtą dieną, ryte arba vakare.
- Šalinti gausiai kenkėjų ar ligos apniktą augalą.
Auksinės komponavimo taisyklės
- Mažiau yra daugiau.
- Masė. Vienas didesnis geriau negu du smulkūs.
- Bendro vaizdo harmonija: proporcijos ir dermė tarp atskirų detalių (gėlinės – augalai) ir visumos (erdvė, pastatas, pastato detalės ir gėlinės su augalais)
- Kartojimas – paprasčiausias būdas apjungti.
- Ritmas – jį sukuria kartojimas.
- Įvairovė, kontrastas. Panašių augalų skirtumai subtilūs. Kontrastai – ryškūs skirtumai – traukia žvilgsnį.
- Koloritas – spalvinis derinys. Šaltas, šiltas, mišrus. Monochromija (viena spalva), polichromija (daug spalvų), harmonija (panašios spalvos), kontrastas (priešybė, priešingos spalvų rato spalvos).
- Dėmesio trauka. Išskirtinis augalas – akcentas (pagrindinis solistas).
- Akcentų mažai, juos papildančių – daugiau.
- Pusiausvyra – kompozicijos elementų balansas. Smulkių daugiau, stambių mažiau. Aukštų, siaurų mažiau, o žemų, plačių daugiau.
- Intuityvus derinimas – jaučiame, kai viskas gerai.
AUGALŲ KOMPONAVIMAS TALPYKLĖJE
Komponavimas / trejeto taisyklė:
- Pagrindiniai augalai (centre): parenkami ryškiausi, vešliausi.
- Foniniai augalai (šalia pagrindinių): papildo pagrindinius.
- Užpildantys augalai (priekinėje dalyje): svyrantys, besišakojantys, užpildantys
tarpelius, sudarantys foną.
Proporcijos: faktūra ir spalva
Faktūra (lot. factura – apdirbimas) – medžio ar krūmo lapų (spyglių), gėlių lapų ar žiedų paviršiaus susiklostymo, struktūros išraiška.
Koloritas ir spalviniai deriniai
Koloritas (it. colorito < lot. color – spalva) – vyraujančių spalvų derinys, spalvų visuma.
Šaltos spalvos
Šiltos spalvos
Panašios, harmoningos spalvos
Kontrastingos spalvos
DIDELĖS VASARINIŲ AUGALŲ TALPYKLĖS UŽPILDYMO SCHEMA
Straipsnio autorė: Audronė Jurkštienė.
Nuotraukos autorės.
Taip pat skaitykite straipsnį „Kaip puošti balkonus ir terasas?”.