Vaismedžių genėjimas – prievolė ar būtinybė?

Dažnas sodininkas mėgėjas vaismedžių genėjimą supranta tiesiogiai – paėmiau pjūklą, sekatorių, nuėjau į sodą ir pjaunu, kerpu, lieju devintą prakaitą po darbo negaliu atitiesti nugaros 2–3 dienas, o ant rankų vien nuospaudos – taip jaučiasi „tikri mėgėjai“, o kaip jaučiasi sodo augalai dažnam nerūpi. Tik vėliau klausiate – kas atsitiko sodui? kodėl jis prastai dera? Kodėl gausiai priaugo ūglių? Kur dingo jo dekoratyvumas?

Kaip teisingai genėti sodo augalus, gali išmokti kiekvienas, jei jis myli juos ir jaučia atsakingumą savo sodui.

Mums atrodo, kad esame puikūs genėtojai, turime daug žinių, gerus įrankius ir daug, daug noro bei įgūdžių, tačiau prieš einant sodan pasvarstykime ar tikrai jų pakaks.

Pradėkime nuo esminių elementų, susipažinkime su sode augančiais augalais – rūšimis ir veislėmis, augimo sąlygomis ir poskiepiais. Juk kiekvienu atveju net ir tos pačios veislės obelis, slyva ar kitas sodo augalas užauga ir dera skirtingai vadinasi ir genėjimo būdai skirsis.

1 etapas. Visų pirma dar kartą susipažinkite su augalu jo morfologiniai požymiais, išsiaiškinkite sodo augalų sandaros elementus ir jų vaidmenį augimui ir derėjimui. Svarbu žinoti ką turi turėti obelis (kitas sodo augalas) – kamieną, pagrindines šakas, ūglius, vaisines šakeles, vegetatyvinius ir žiedinius pumpurus, atžalas, vilkūgius, konkurentus ir t.t. Koks jo prieaugis turi būti, kiek jam metų, kaip jis gyveno ir augo iki genėjimo dienos, kaip žiemojo ir kokią naudą Jums teikė. Atsakę į šiuos klausimus galėsime pasirinkti genėjimo laiką ir būdą. Atsakyti šiuos klausimus jums padės papildoma literatūra ir nuolatinis augalų stebėjimas bei priežiūra.

2 etapas. Antrame etape įsigykite gerus tinkamus sodo įrankius. O ką daryti su senaisiais – juk jie mums brangūs, jie ir kerpa, ir pjauna. Mano patarimas dėl įrankių – jei sekatorius ar pjūklas neaštrus, nuo darbo su jais skauda rankas, vadinasi jie ne tik neaštrūs bet ir netinkami genėjimui. Jei jų nenorime atsisakyti – padėkite kuo toliau į lentyną ir pirkite kitus.

Pasirenkant sekatorių ar pjūklą negailėkite savo brangaus laiko ir pinigų, atkreipkite dėmesį į gamintoją – dažnai pigūs nors ir spalvingi įrankiai yra vienkartiniai. Jei ant fasuotės nurodyta gamintojo šalis (jos neįvardysiu), neturinti šioje srityje patirties – pinigus išmesite į balą, o kur dar vaistai nuo patempimų. Įrankių charakteristika (požymiai) labai priklauso nuo esamų sodo augalų požymių. Jei vaismedžiai aukšti, gal verta pirkti pjūklą ar sekatorių su išilgintu kotu, bus lengviau pasiekti šalinant aukščiau išaugusius ūglius ar šakas. Nepamirškite įsigyti apsauginių akinių, pirštinių ir kopėčių – visos šios priemonės darbo aplinką padarys saugesnę.

Išvada viena – geras įrankis būna brangus ir ilgaamžis, o su juo dirbti vienas malonumas. Tuomet ir išleistų pinigų negaila.

3 etapas. Įsitikinote, kad pakankamai susipažinote su savo augalais ir juos įvertinote, išsiaiškinote jų morfologinius požymius, amžiaus brandas, susipažinote su literatūra, įsigijote tinkamus įrankius ir saugos priemones – eikite į sodą.

Ar jau laikas genėti, juk už lango ankstyvas pavasaris? šis klausimas neduoda mums ramybės.

Verta prisiminti perskaitytos literatūros nuorodas, čia aprašomas genėjimo laikas geriausiai tinkantis skirtingiems sodo augalams: pavasaris – sėklavaisiams, vasaros pabaiga ar ruduo – kaulavaisiams, uoginiams sodo augalams.

Atminkite, kad genėjimo laikas labai priklauso ir nuo augalo augimo bei vystymosi ypatumų, veislės požymių. Stipriau augantys sodo augalai (obelys ir kriaušės) genimi šiek tiek vėliau nei silpno augimo tos pačios rūšies sėklavaisiai, juk iš literatūros šaltinių ir savo patirties mes žinome, kad ankstyvas genėjimas skatina vegetatyvinį priaugimą, vėlyvesnis priešingai, o dar vėlyvesnis (vasarinis) didina vaisių kokybę.

Jei Jūsų augintinė per vegetaciją (praeitų metų) išaugino trumpus ūglius, suformavo daug žiedinių pumpurų, veda smulkius vaisius – genėkite anksčiau – kovo pabaigoje – balandžio pradžioje, jei priaugimas gausus, o derlius menkas – genėkite vėliau – balandžio pabaigoje.

Genėjimo laikas labai priklauso ir nuo aplinkos oro vidutinės paros temperatūros ir Jūsų kantrybės. Nors už lango ir pavasaris, dienomis šilta, o naktį minusinė temperatūra gali nukristi žemiau 10-15º C šalčio, gali nukentėti šviežios medienos žaizdos. Būkite kantrūs, išlaukite tokios temperatūros, kai vidutinė paros temperatūra nebus žemesnė nei -10º C.

4. etapas. Jūs jau sode ir laikas, ir oras, ir kitos sąlygos Jums ir Jūsų augalams palankios.

Priėję prie augalo įvertinkite jo išskirtinius požymius, žinokite veislę, poskiepį – juk nuo jų ir priklausys pasirinktas genėjimo būdas. Gerai, jei kiekvieną augalą pažystate, atsimenate jo „vardą“, tuomet žinote ko iš jo tikėtis. O tikėtis galima paties blogiausio – jei augalo neįvertinote, ar paties geriausio – jei augalą pažįstate taip, kaip save.

Jau eidami link augalo vertinkite jo bendrą būklę iš didesnio atstumo, priėję arčiau vertinkite atskirus vainiko, lajos elementus, šakų augimo kryptį, tankumą, ūglių ar pumpurų gausumą, atžalų kiekį, šakų augimo ar pasvirimo kampą, jų sanitarinę būklę, išsidėstymą vainike.

4.1. Pradėkite nuo apatinės dalies, pažvelkite prie šaknies kaklelio, jei ten yra gausu atžalų, šalinkite jas (atžalų gausa pasižymi slyvos, skiepyti į kaukazines slyvas augalai). Jų kartais išaugina taip pat obelys ir kriaušės.

4.2. Eidami ratu apie vaismedį vertinkite lajos elementų stovį. Jei apėjote vieną kartą ir nieko nepastebėjote kas Jums „kristų į akį“, eikite dar ir dar kartą. Apeitų ratų galite neskaičiuoti, tiesiog stebėkite vainiką ir surasite ko ieškote.

4.3. Dažniausiai beveik visuose vaismedžiuose surasite išlūžusias ar ligotas šakas – jas išpjaukite ir atsargiai išimkite iš vainiko. Pamatysite kaip medžio vainikas pasikeis.

4.4. Vėliau trumpinkite žemyn nusvirusias ir atiderėjusias šakas. Šakas trumpinkite eidami apie lają iki šoninės išsišakojusios (pakilusios šiek tiek į viršų) dalies.

4.5. Trumpinkite viršutines ištįsusias, šalinkite storesnes nei liemuo šakas. Stebėkite vainiką toliau, įvertinkite šakų ilgius. Įsidėmėkite, kad apatinės šakos turi būti ilgesnės ir stambesnės už viršutines. Jei viršutinės šakos ilgos ir užgožia apatines – trumpinkite jas (formuodami tarsi eglutės vainiko formą). Labai stambias ir storas šakas (storesnės ar lygios kamienui ) šalinkite iš vainiko.

4.6. Reguliuokite šakų augimo kryptį. Po (4.5 nuorodos) genėjimo vėl vertinkite vainiką, jo tankumą, šakų augimo kryptis. Pradžioje šalinkite pirmos ar antros augimo eilės šakas, kurios auga nuo vainiko krašto link centrinės dalies. Vėliau šalinkite vidurinėje vainiko dalyje vertikaliai augančius ūglius ar keiskite jų augimo kryptis. Jei paliksite šiuos ūglius augti ar juos trumpinsite, jie dažniausiai išaugins šonines šakeles ir įgaus jauniems medeliams būdingus požymius (išaugins pagrindines šakas, vegetatyvinius, vėliau žiedinius pumpurus, ūglius ir kt.). Skirtumas tik tas, kad jie bus labai aukštai, vainiko viršuje, užgoš derantį vaismedį, ir tai įtakos jo derėjimą ir vaisių kokybę.

4.7. Retinkite tankias, susipynusias šakas. Jei po genėjimo vaismedžių vainikas dar ganėtinai tankus, retinkite jį šalindami sutankėjusias šakas. Žinokite, kad kiekviena šaka ar šakelė bus produktyvesnė, jei ji augs šiek tiek nutolusi viena nuo kitos (bent 15 cm atstumu).

4.8. Didesnes žaizdas užtepkite sodo tepalu ar vandens emulsiniai dažais, taip mažiau mediena bus pažeista grybinių ligų.

Baigus vaismedžių genėjimo darbus dar kartą apeikite vaismedį ir įvertinkite savo darbą, gal vėl persistengėte? O gal vaismedis tapo gražesnis? Atsakymo laukti ilgai nereikės. Vaismedis jį pateiks jau gegužės viduryje žiedų gausumu ar pabaigoje ūglių augimo gausumu, ar rudeniop derliumi. Laukite rezultatų ir juos analizuokite.

Po genėjimo surinkite šakas, nukritusius vaisus, sugrėbkite lapus, kurių vis dar yra ir nupukškite vaismedžius karbamido 7 proc. koncentracijos tirpalu.

Jūsų sodas jau sutvarkytas, belieka laukti žydėjimo, o po jo vėl pirmyn su sekatoriumi ir pirštinėmis sodan.

Donatas Klimavičius tel. 8 682 33729