Sodo vieta sklype priklauso nuo gyvenamojo namo ir kitų statinių išdėstymo sklype, nuo normatyvų, reikalavimų ir komunikacijų, nuo vietovės, dirvožemio savybių, reljefo ir žmonių gyvenimo būdo.

Sodybos sodo plotą ir augalų kiekį galima apskaičiuoti vertinant šeimos narių kiekį, atsižvelgiant į augalų derlingumą.

Laikantis racionalios mitybos normų suaugęs žmogus per metus turėtų suvartoti apie 90 kg įvairių vaisių ir uogų, iš jų obuolių apie 50-60 kg, kriaušių 5 kg, vyšnių 6 kg, slyvų 3 kg, braškių 6 kg, aviečių 4 kg, serbentų 3 kg, agrastų 3 kg.

Obelis su sėkliniu poskiepiu (aukštaūgės) išaugina vidutiniškai 50 kg vaisių, kriaušės 30 kg, obelis su pusiau žemaūgiu poskiepiu M.26 išaugina apie 30 kg obuolių, obelys su žemaūgiu poskiepiu M.9, B. 396, P. 60 išaugina apie 15-20 kg obuolių, slyva 30 kg, vyšnia 10 kg, trešnė 25 kg.

Nuo vieno uogakrūmio galima priskinti 2-5 kg baltųjų ar raudonųjų serbentų, 2-3 kg juodųjų serbentų, 4-5 kg agrastų, 0,5-0,8 kg aviečių, 0,2 kg braškių.

Vertinant sodo augalų derlingumą ir poreikius, bei galimybes išlaikyti ar perdirbti derlių 5-6 asmenų šeimos sode galėtų augti 9-13 obelų (1-2 vasarinės, 3-4 rudeninės, 5-7 žieminės) veislių.

Kriaušių 3-4 iš kurių 1 vasarinė, 2-3 rudeninės veislės, 7-10 vyšnios, 5-7 slyvos, 10-15 įvairių serbentų, 7-10 agrastų, 15-20 aviečių krūmelių ir 50-150 m² braškių, be to vertėtų pasisodinti skirtingo derėjimo laiko 5-7 sodinių šilauogių krūmelius, galėtų augti keletas krūmų lazdynų ir kitų sodo augalų – abrikosų, persikų (vietoje slyvų), želdinant sklypą surasite vietos raukšlėtalapiam erškėčiui ar juodavaisės aronijos krūmeliui, tikrajam vynmedžiui, margalapei aktinidijai ar spanguolių lysvaitei.

4-6 asmenų šeimai vertėtų planuoti 1,5-2 arų dydžio daržo plotą, juk saugusiam žmogui per metus rekomenduojama suvalgyti apie 110 kg įvairių daržovių.

Vaismedžių derėjimo laikas, vaisių kokybė, priežiūra priklauso nuo pasirinktų poskiepių. Patariama įsigyti obelis su pusiau žemaūgiu M.26 poskiepiu. Nuo pasirinkto poskiepio priklauso ne tik derliaus kiekis, vaisių kokybė ar priežiūra bet ir sodinimo atstumai. Obelys su šiuo poskiepiu sodinamos 2-3 m atstumais, priklausomai nuo pasirinktos veislės vaismedžiai derės 3-4 sode augimo metais. Obelys su žemaūgiais poskiepiais M.9, B.396, P.60, priklausomai nuo veislės augumo, gali būti sodinamos kas 1,5-2 metrai. Obelys su sėkliniu poskiepiu ir kriaušės kas 4-5 metrai. Pusiau žemaūgiams ar sėkliniams poskiepiams vėlesniame augime nereikės tvirtinimo kuolų. Vyšnios ir slyvos, abrikosai ir persikai sodinami kas 2,5-3 m, uogakrūmiai kas 1-1,5 m, avietės kas 0,5-0,7 m.

Veisiant sodą, vaismedžiai sodinami šiaurės – pietų kryptimi ar stebėjimo krypties atžvilgiu. Sodo augalai gali būti sodinami sklypo pakraščiuose ar pridengiant ūkinę sklypo zoną, eilėmis ar grupuojant. Vyšnios ar lazdynai puikiai dera pasodinti sklypo pakraščiuose. Svarbu žinoti, kad beveik visi sodo augalai yra šviesamėgiai, gerai dera lengvai vėjo prapučiamose vietose, todėl net serbentai ar avietės negali būti sodinami tarp aukštų vaismedžių.

Veislės sodinant turi būti grupuojamos pagal augumą ir derėjimo laiką, taip lengviau jas prižiūrėti. Kaulavaisiai, kaip trumpiau dekoratyvūs augalai, sodinami tolimesniuose sklypo kraštuose.

Aukšti sodo augalai (nuo 5 m aukščio) sodinami sklypo pakraščiuose ne arčiau kaip 3 m nuo tvoros (šiaurinėje pusėje ne arčiau nei 5 m), obelys ar kriaušės su žemaūgiais ar pusiau žemaūgiais poskiepiais, kurių aukštis ne didesnis nei 3 m, sodinami 2 m, uogakrūmiai, kurių aukštis iki 2 m – 1 m atstumu.

Sodo augalų veislės sodybos sodui

Pasirenkant sodo augalų veisles, didelis dėmesys skiriamas vaisių ar uogų kokybei, skoniui, veislės augumui, atsparumui ligoms ir kenkėjams, žiemojimui.

Rauplėms atsparios vasarinės obelų veislės – ‘Orlovim’, ‘Izbranica’. Rudeninės obelų veislės – ‘Fredom’, ‘Sawa’, ‘Vitos’, ‘Novamac’. Žieminės – ‘Aldas’, ‘Štaris’, ‘Liberty’, ‘Florina’.

Kitos obelų veislės taip pat plačiai auginamos sodininkų mėgėjų soduose, tačiau jas reikia bent keletą kartų per vasarą nupurkšti nuo ligų ir kenkėjų.

Labai vertinamos savo skoniu veislės ‘Auksis’ – mažai pažeidžiama rauplių, rudeninė ar ankstyva žieminė, ‘Katja’ – verta auginti su žemaūgiu ar pusiau žemaūgiu poskiepiu, labai derlinga. ‘Rubin’ – žieminė veislė, augi vidutiniškai atspari rauplėms, augintina su žemaūgiais poskiepiais, ‘Pilot’ ir ‘Pinova’ labai derlingos dera kas metai ir gausiai. Be minėtų veislių sodininkai mėgėjai gali pasirinkti ir kitas veisles kurių Lietuvoje priskaičiuojama virš 1000.

Obelų veislę galima pasirinkti vertinant šiuos požymius:

1. Vaisių skonis. Labai gero skonio vaisius išaugina ‘Paulared’, ‘Auksio’, ‘Rubin’, ‘Šampion’, Cortland’ ir ‘Rubinete’ obelų veislės.
2. Vaisių išvaizda. Labai gražius vaisius išaugina šios veislės: ‚’Delikates’, ‘Auksis’, ‘Freedom’, ‘Štaris’, ‘Šampion’, ‘Moskovskoje zimneje’, ‘Cortland’ ir ‘Rubin’.
3. Vaisių stambumas. Daugiausiai smulkių vaisių išaugina ‘Delikates’, ‘Katja’, ‘Rubinete’, ‘Šampion’, stambius vaisius išaugina ‘Ligol’, ‘Gloster’, ‘Auksis’, ‘Paulared’, ‘Antej’, ‘Rubin’, ‘Orlovskaja polosatoje’, ‘Moskovskoje zimneje’ ‚’Elise’ ir kt.
4. Vaisių išsilaikymas. Nuo 1 iki 2° C temperatūros aplinkoje iki gruodžio mėnesio  išsilaiko ‘Orlovskaja polosatoje’, ‘Paulared’, ‘Paprastasis antaninis’ ir kt., iki sausio – ‘Delikates’, ‘Slava peremožčam’, ‘Aldas’, ‘Lobo’ ir kt., iki vasario ‘Auksis’, ‘Freedom’ ir kt., iki kovo – ‘Cortland’, ‘Štaris’, ‘Connel red’, ‘Gala’, ‘Elstar’ , ‘Lodel’ , ‘Noris’ ir kt., iki balandžio ‘Moskovskoje zimneje’, ‘Šampion’, ‘Rubin’, ‘Antej’, ‘Rubinette’ ir kt., iki gegužės – ‘Gloster’, ‘Ligol’, ‘Elise’, ‘Florina’, ‘Jonagold’ ir kt.
5. Atsparumą šalčiui. Šaltoms žiemoms atsparios vasarinės veislės yra ‘Avenarijus’, ‘Izbranica’, ‚’Konfetnoje’, ‘Melba’, ‘Orlovim’, rudeninės veislės – ‘Beržininkų ananasas’, ‘Freedom’, ‘Novamac’, ‘Orlovskaja polosatoje’, ‘Paprastasis antaninis’, Paulared’, ‘Witos’ ir kt., žieminės veislės – ‘Aldas’, ‘Alva’, ‘Antej’, ‘Bogatyr’, ‘Connel red’, ‘Gloster’, ‘Cortland’, ‘Lobo’, ‘Lodel’, ‘Sinap orlovskyj’ ir ‘Tellissaare’.
6. Vaismedžių augumas. Augūs – vasarinės veislės ‘Close’, ‘Geneva Early’, ‘Jarseymac’, rudeninės veislės – ‘Beržininkų ananasas’, ‘Slava peremožčam’, ‘Witos’, žieminės veislės – ‘Aldas’, ‘Alva’, ‘Bogatyr’, ‘Florina’, ‘Gloster’, ‘Jonagold’, ‘Melrose’, ‘Rubin’, ‘Sinap orlovskyj’.

Kriaušių veislės

Kriaušės jautresnės ligoms ir šaltoms žiemoms, jos augesnės, todėl svarbu pasirinkti ir jų poskiepį ir veislę. Mūsų sąlygomis dažnai pašąla plačiau auginama rudeninė veislė ‘Konferencinė’, nepakankamai ištvermingi ir Cydonia genties poskiepiai, be to anksti pražydę vaismedžiai nukenčia nuo šalnų. Vaismedžiai nesodintini slėniuose ar uždarose erdvėse.

Auginant su sėkliniais poskiepiais kriaušės užauga labai aukštos, dera 7-8 augimo metais. Kriaušių sodinukai su vegetatyviniais poskiepiais greičiau pradeda derėti, išaugins stambesnius vaisus, vaismedžiai bus žemesni. Pusiau žemaūgiai poskiepiai K11, K16 ir vidutinio augumo poskiepis K19 leidžia išauginti 50-60 proc. žemesnius vaismedžius lyginant su sėkliniu poskiepiu, be to kriaušės dera jau 3-4 augimo metais. Poskiepiai ištvermingi šaltoms žiemoms, dera gausiai, išaugina stambesnius vaisius, vaismedžiams reikalingos atramos.

Sodybose auginamos vasarinių ir rudeninių veislių kriaušės.

Kriaušių veislių savybių vertinimas:

1. Derėjimo laikas.  Vasarinės veislės – ‘Žiul Giujo’, ‘Kliapo mėgstamoji’, ‘Alka’, rudeninės veislės – ‘Mramornaja’, ‘Alsa’, ‘Aluona’, ‘Alna’ ‚ ‘Konferencinė’, ‘Lukna’, ‘Petn’.
2. Vaisių stambumas. Stambūs vaisiai – ‘Alsa’, ‘Petn’, ‘Kliapo mėgstamoji’, ‘Mramornaja’.
3. Vaisių skonis. Labai gero skonio – ‘Kliapo mėgstamoji’.
4. Atsparumas rauplėms. Sąlyginai atsparios – ‘Alka’, ‘Alna’, ‘Jūratė’, ‘Konferencinė’, ‘Mramornaja’, ‘Petn’.
5. Granulių kiekis vaisiuose. Be granulių – ‘Kliapo mėgstamoji’, ‘Konferencinė’, granulių nedaug – ‘Žiul Giujo’, ‘Mramornaja’, ‘Alsa’, ‘Aluona’, ‘Alna’, ‘Lukna’.
6. Ištvermingumas šaltoms žiemoms. pakankamai ištvermingos – ‘Mramornaja’, ‘Konferencinė’, ‘Lukna’, ‘Petn’.

Vyšnių veislės:

Vyšnių veisles geriausiai rinktis vertinant jų atsparumą kokomikozei.

1. Sąlyginai atsparios šios veislės – ‘Naordstar’, ‘Ostheiminė’, ‘Turgenevka’.
2. Vidutiniškai atsparios – ‘Malinovka’, ‘Molodiožnaja’, ‘Notė’, ‘Podbielskinė’.
3. Neatsparios – ‘Liubskaja’, ‘Lutovka’, ‘Šaten morelė’.

 

Straipsnio autorius: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Donatas Klimavičius

2010-01-21