Skirtingų sodo augalų genčių obelų, kriaušių, slyvų ar vyšnių veislių vaismedžiams būdingas požymis formuoti savitą vainiko struktūrą ir formą.  Vieni sodo augalai auga medžiais – obelys, kriaušės, trešnės ir kt. kiti auga kaip krūmai – vyšnios, lazdynai ir kt. Vienų vaismedžių rūšių ir veislių laja yra tanki, kitų plati, dar kitų aukšta ar žema, siaura ar kompaktiška, todėl vienas iš genėjimo tikslų yra šių savybių išsaugojimas ar puoselėjimas siekiant naudos – derliaus, vaisių kokybės, vaismedžio sveikatingumo ir  dekoratyvumo.

Svarbiausias vaisinių augalų sodybos sode vystymosi rezultatas yra jų derėjimas, todėl norint sėkmingai sodininkauti naudojame visas priemones skatinančias šį procesą.

Vaismedžių genėjimas yra vienas iš svarbių sodo priežiūros elementų. Genėjimo svarbą dažniausiai nulemia ir žmogiškosios savybės –  nauda: derliaus gausumas ir vaisių kokybė.

Vaismedžiai  genimi įvairiu laiku:  ramybės metu, vegetacijos pradžioje ir vasaros ar rudens laikotarpiu. Genėjimo laiko pasirinkimą nusako vaismedžių amžius ir veislių jautrumas šaltų žiemų orams. Genint vaismedžius šaltuoju metų laikotarpiu (žiemos pabaigoje)  reikėtų stengtis nedaryti didelių pjovimo žaizdų. Vėlesniu metu, praėjus šalčių pavojui,  kovo – balandžio mėnesiais, galima genėti ir  labiau jautrias  rūšis ar veisles ar atlikti atjauninamąjį genėjimą.

Svarbu žinoti, kad vaismedžiai priklausomai nuo veislių ir rūšies savybių skirtingai reaguoja į genėjimo laiką ir ne visuomet teigiamai.

• Obelų ir kriaušių veisles kurios išaugina tvirtus, stiprius vainikus ir vešliai auga genėti reikėtų vėliau pavasarį (balandžio pabaigoje) ar vegetacijos metu.
• Ramybės metu (anksti pavasarį – kovo mėnuo ar balandžio pradžia – vėluojančiam pavasariui) genimi vaismedžiai augina daugiau ūglių, o genint vegetacijos metu, sulapojus medžiams, priešingai stabdome jų augimą. Vegetacijos pradžioje reikėtų vengti silpniau augančių vaismedžių genėjimo, geriau jų vainikus formuoti ramybės laikotarpiu. Vegetacijos pradžioje genint stipriau augančius vaismedžius reikėtų stengtis šakas kiek galima formuoti (palenkti) labiau horizontalia kryptimi. Taip atlenktos, suformuotos šakos augs silpniau ir jau tais pačiais metais kraus žiedinius pumpurus kitų metų derliui.
• Genint vaismedžius vasaros pradžioje galima trumpinti jų viršūnėse augančius ūglius,  pašalinti per daug vertikaliai ar gausiai priaugusių ūglių dalį,  iškirpti vainiko viršutinėje dalyje augančius konkurentus. Visus šių metų priaugimo ūglius birželio mėnesį galima šalinti išplėšiant nuo šakų rankomis, bet nekerpant tuomet mažiau priaugs naujų ūglių iš miegančių pumpurų. Ypač tai svarbu kriaušėms.
• Trečias laikotarpis, kai genime obelis, kriaušes, slyvas ar vyšnias rugpjūčio – rugsėjo mėnesiais. Šio genėjimo tikslas sėklavaisiams  – vaismedžių vainikų apšvietimo gerinimas. Dėl to išauga spalvingesni vaisiai (retinamas vainikas likus 2–3 savaitėms iki derliaus nuėmimo). Kaulavaisiai jautrūs pavasariniam genėjimui, todėl genimi derlių nuėmus.

Svarbu žinoti.

Negenimi vaismedžiai labiau serga grybinėmis ligomis, o ligotus nusilpusius augalus labiau pažeidžia kenkėjai. Mažai genimos obelys ir kriaušės pramečiuoja, menkiau dera. Vaismedžių vainikai sutankėja, ištįsusios šakos konkuruoja tarpusavyje, dažnai nuplinka jų pagrindas (būdinga kaulavaisiams – vyšnioms) negausus derlius išauginamas šakų galuose. 

 

Genėjimo būdai

Vaismedžiai genimi priklausomai nuo poskiepių ir norimų išauginti vainiko formų. Senesniuose soduose dažnai obelys ir kriaušės su sėkliniais poskiepiais  genimos artimos natūralioms vainikų formoms. Auginant vaismedžius su žemaūgiais ar pusiau žemaūgiais poskiepiais sodybose dažniausiai taikoma paprastosios verpstiškos vainiko formos.

 Vaismedžių su sėkliniais poskiepiais genėjimas

Retinamasis genėjimas. Genint vaismedžius su sėkliniais poskiepiais  dažniausiai taikomas retinamasis ir  trumpinamasis genėjimas.

Retinant obelų ar kriaušių vainikus, atkreipiamas dėmesys į šakų išsidėstymą vainike ir vainiko tankumą. Pirmiausia išpjaunamos ligotos, išdžiūvusios ar išlūžusios šakos – atliekamas sanitarinis genėjimas.

Tankiai suaugusiuose vainikuose išpjaustomos sutankėjusios, ištįsusios, netinkama augimo kryptimi bei viršutinėje vainiko dalyje augančios šakos (šakos auga skersai vainiko, vertikalia kryptimi, stambios šakos viršutinėje vainiko dalyje). Vėliau retinamos kitos šakos, kol suformuojamas retas vainikas. Ypač efektyvus retinamasis genėjimas gausaus derliaus metais. Senesniems vaismedžiams vainikas retinamas, kai pašalinama apie 20 proc. šakų ir jaunų ūglių. Retinamasis genėjimo būdas mažiau įtakoja vegetatyviniams augimui. Tinkamai išretinti vainikai išaugina geresnės kokybės vaisius.

Trumpinamasis genėjimas.  Šis genėjimo būdas dažnai taikomas skurdžiai augantiems, silpnai besišakojantiems vaismedžiams. Tikslas – nupjauti ir patrumpinti ilgas, ištįsusias, netinkama kryptimi augančias šakas, ūglius ar metūglius. Taip paskatinamas miegančiųjų pumpurų sprogimas ar šakos, ūglio šakojimasis. Trumpinant šakas, galima keisti jų augimo kryptį. Ženkliai patrumpinus viršutinės vainiko dalies šakas, paskatinamas vešlus visų šakų augimas.

Kai derančių vaismedžių jaunos šakos auga vertikalia kryptimi, jų metūgliai augina vegetatyvinius ūglius, mažiau formuojasi žiedinių pumpurų. Išeitis yra  – šakas ar ūglius atlenkti horizontalia kryptimi (rišant virvele, svareliu ar atlenkiant įlaužimo būdu).

Atlenktos šakos ir metūgliai jau tais pačiais metais formuoja žiedinius pumpurus, kitais metais – dera. Senesni vaismedžiai, siekiant paskatinti vegetatyvinės dalies augimą ir pratęsti derėjimo laiką, genimi intensyviau. Nuolat atjauninamos derančios vaismedžių šakos, retinami sutankėję obelų vainikai. Į tinkamai suformuotą vainiką turi patekti apie 50 proc. tiesioginių saulės spindulių. Gerai prižiūrint, suformuojant ir genint vaismedžius, per vegetaciją išauga iki 25–35 cm ilgio ūgliai, vaismedžiai nepramečiuoja, vaisiai užauga kokybiški.

 

Praktiški patarimai genint vaismedžius su sėkliniais poskiepiais:

• įsigykite kokybiškus, aštrius ir saugius darbo įrankius ir saugos priemones: pjūklą, sekatorių, sodo tepalą, odines darbo pirštines, akinius, aprangą, saugius batus, saugias kopėčias.
• Įvertinkite sode augančio vaismedžio būklę (sveikatingumą, gyvybingumą, ūglių priaugimą, žiedinių ir vegetatyvinių pumpurų, vaisinių šakelių gausumą.
• Pirmiausiai šalinkite atžalas ar pernelyg žemai kamiene esančius ūglius.
• Šalinkite vainike esančias išlūžusias šakas ir šakeles.
• Šalinkite  ligotas šakas.
• Šalinkite šakas augančias nuo vainiko krašto į vidų (centrą).
• Trumpinkite pernelyg   ištysusias ar tankinančias vainiką menkavertes šakas.
• Šalinkite žemyn nusvirusias apatinėje vainiko dalyje esančias atiderėjusias šakas.
• Iškirpkite viršutinėje vainiko dalyje vertikaliai esančius gausius ūglius, palikite tuos kurie auga horizontalia kryptimi ar atlenkite vertikalius ūglius atsargiai juos įlauždami.
• Vaismedžius genėkite saikingai, kai kuriuos genėjimo darbus galėsite atlikti ir vegetacijos metu – šalinti gausias atžalas ar jaunus ūglius, retinti tankias šakas ir ypač gausias vaisių užuomazgas.

 

 Vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais genėjimas

Vaismedžių su žemaūgiais ar pusiau žemaūgiais poskiepiais genėjimas nėra sudėtingas. Sodininkai mėgėjai dažnai formuoja paprastosios verpstės vainiko formą. Paprastosios verpstės vainikai turi tvirtą vertikalų liemenį, iš kurio išauginamos horizontalia kryptimi augančios šakos. Pirmoji apatinė šaka turi būti ne aukščiau kaip 0,7-0,8 m nuo žemės paviršiaus, apatinių vainiko šakų ilgis  apie 2 metrus, vidurinių 1,5–1,2 m ilgio, viršutinių – 0,5 m ilgio. Visos šakos išdėstytos taip, kad nepridengtų viena kitos ir formuotų verpstę.  Obelis ar kriaušes genint šiuo būdu paprastosios verpstės vainikas pradedamas formuoti nuo pirmųjų metų.

Jei įsigijote medelį, kuris neturi vainiko šakų pavasarį, patrumpiname jo viršūnę iki 0,9–1,0 m aukščio, taip skatinsite vainiko šakelių augimą iš miegančių pumpurų. Vėliau formuosite norimos formos vainiką.

 

Svarbu žinoti

Kokybiškas sodinukas turi turėti bent tris horizontalia kryptimi augančias į skirtingas puse nukreiptas šakas. Jei sodinukas turi vieną ar dvi šakas jas geriau visai pašalinti ir formuoti kaip nešakotus vaismedžius. Vėliau šakas teks formuoti patiems.

 

Kaip tai daryti?

Jau gegužės mėnesį patrumpintas sodinukas išaugins keletą ūglių, iš kurių galime formuoti vainiką. Ūglius, kurie auga stačiai į viršų, atlenkiame horizontalia kryptimi, tam tikslui galima naudoti medinius skalbinių segtukus ar virveles. Ūglius, kurie išauga per nelyg žemai, iki 0,7 m nuo žemės paviršiaus, šaliname. Taip pat šaliname viršutinėje vainiko dalyje vertikaliai augančius ūglius, paliekant vieną, iš kurio formuosime viršūnę. Antraisiais augimo metais šakas išlankstome horizontaliai, išgenime aukštyn augančius vilkūglius ir per nelyg storas šakas. Jei šakos vainiko viduryje išauga ilgesnės už apatines ir storesnės, jas išpjauname. Antrais metais formuojame antrąjį vainiko šakų aukštą. Trečiais metais trumpiname stipriau augančias viršūnes iki šoninės šakutės. Reguliuojame šakų augimo kryptį, jų augumą.

Svarbu, kad apatinės šakos būtų ilgesnės už viršutinės ir kad šakos nebūtų storesnės už kamieną. Jau trečiais metais obelys su vegetatyviniais poskiepiais pradeda derėti, todėl svarbu tinkamai formuoti jų vainikus. Išpjauname šakas, kurios savo storiu panašios į kamieno storį, retiname vainiką, trumpiname viršūnę iki 2,5 m aukščio. Viršūnė trumpinama birželio mėnesį. Pavasarį šaliname trejų (jei ji stambi) ar ketverių  metų amžiaus šakas, paliekant nedidelį nuožulnų 5 cm ilgio stuobrelį naujam ūgliui (šakai) išaugti. Vienu metu rekomenduojama išpjauti 1–2 šakas. Sekančiais metais galėsite šalinti kitą ir taip kas metai pakeisite visas senesnes šakas naujomis.

Praktiški patarimai genint vaismedžius su vegetatyviniais poskiepiais:

• Iškirpkite visas šakas nuo kamieno kurios yra išaugusios 70 cm atkarpoje matuojant nuo dirvos paviršiaus.
• Šalinkite visas 4 metų atiderėjusias šakas, paliekant 5 cm stuobrelius, iš jų išauginsite pakaitines šakas.
• Šalinkite pagrindines šakas, kurios yra artimos kamieno storiui, palikdami stuobrelų naujų šakų priauginimui.
• Iškirpkite išlūžusias, ligotas ar pašalusias šakas.
• Viršutinėje vainiko dalyje iškirpkite stambias vainiką tamsinančias šakas.
• Trumpinkite viršūnę iki silpnesnės šoninės šakelės.
• Genint vaismedžio vainikui suteikite piramidės ar eglutės formą – viršutinės šakelės trumpesnės, apatinės ilgesnės, visos jos išdėstytos spirale.

Genint kaulavaisius šiuo metu netaikykite intensyvaus genėjimo:

• Šalinkite atžalas.
• Iškirpkite išlūžusias ir ligotas, pašalusias šakas.

Stipresnį genėjimą vainikų retinimą, šakų trumpinimus galėsite atlikti tuoj pat nuėmus derlių.

Genint avietes, jei jų negenėjote iš rudens:

• Iškarpykite silpnas atžalas 1 m paliekant apie 12-15 produktyvių, tvirtų ir stiprių atžalų.
• Trumpinkite šalčio pažeistų aviečių atžalų viršūnes.

Genint serbentus:

• Iškirpkite išlūžusias šakas.
• Iškirpkite visas atiderėjusias storesnes kai 2 cm šakas krūme, jų galite rasti 2–3.

 

 

Straipsnio autorius: lekt. Donatas Klimavičius (fotografijos autoriaus).