Kiekvienais metais gyventojai, artėjant šaltajam metų laikui, vis labiau susirūpina savo gyvenamųjų patalpų šildymu, tvarko saugiam eksploatavimui bei ekonominiam režimui krosnis, šildymo katilus, židinius, kaminus, centrinio šildymo sistemas. Svarbu ne tik tvarkingai paruošti juos eksploatacijai, bet ir pasirūpinti kuru, kurio užtektų šildymo laikotarpiui.

Medieną gyvenamųjų patalpų šildymui, o taip pat maisto gaminimui žmonės naudoja nuo senų laikų. Kurui paprastai naudojama malkinė mediena ir kirtimo atliekos (kelmai, padarinės medienos žievės, menkavertė mediena, pjuvenos, šakos). Sudegus malkoms, likutinė žaliava –pelenai, kurių kasmet turėtų susikaupti apie 25–30 tūkst. tonų.

Pelenai – vertinga trąša, turinti kalcio, kalio ir fosforo. Pelenų sudėtyje yra nemažai ir kitų makro ir mikro elementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kitų. Kaip trąša vertingi tik medžio pelenai. Medžio pelenuose gausiausia kalcio, todėl juos galima prilyginti kalkinei trąšai. Pelenai ne tik didina augalų derlių, bet ir mažina dirvožemio rūgštumą. Pelenus galima naudoti kaip kalkinę trąšą. Pakalkinus rūgštų dirvožemį, augalai geriau aprūpinami kalciu ir magniu, susidaro palankios sąlygos fosforui ir kaliui įsisavinti.

Apie pelenų poveikį augalų auginimui nemažai informacijos pateikė LŽI Vėžaičių mokslininkai, tyrinėję šią problemą. Jų nuomone, medžio pelenai palankūs grūdinių augalų, šakniavaisinių ir kitų augalų derliui bei kokybei. Teigiamą poveikį lemia sumažėjęs dirvožemio rūgštumas, dirvožemyje padidėjęs kalcio ir magnio, augalams prieinamo fosforo ir kalio kiekis, pagerėjusi dirvožemio struktūra. Dirvožemis būna purus, nesupuolęs – atsiranda palankios sąlygos prie augalo šaknų patekti orui, vandeniui.

Daugiausia maisto medžiagų yra beržinių malkų pelenuose, kurie turi 7,1 proc. P2O5, 13,8 proc. K2O ir 36,3 proc. CaO. Pušies malkų pelenai ir dar mažiau vertingi eglių malkų pelenai turi mažai chloro. Jie tinka visiems augalams, o ypač chloro nemėgstantiems – grikiams, bulvėms, lubinams. Pelenų normos priklauso nuo dirvožemio agrocheminių savybių, nuo pelenų maisto medžiagų kiekio bei auginamų augalų.

Vertingiausi yra lapuočių pelenai (chemiškai neapdorotos medienos). Daugiausia makroelementų yra beržinių malkų pelenuose: 7,1 proc. fosforo, 13,8 proc. kalio ir 36,3 proc. kalcio. Be šių elementų, pelenuose yra nemažai kitų makro, mikro bei ultra mikroelementų: mangano, magnio, silicio, cinko, vario, švino ir kt. Pelenuose esantis kalis yra potašo formos, kuris tirpsta vandenyje ir lengvai augalų pasisavinamas. Fosforas netirpus vandenyje, tačiau augalų pasisavinamas ne blogiau nei iš fosforo trąšų.

Pelenai tinka pagrindiniam augalų tręšimui ir yra naudingi visiems, ypač chloro nemėgstantiems augalams (bulvėms ir kt. daržovėms). Pelenai tinka ne tik lauko ir miško augalams, bet ir gėlėms tręšti.

Kalkingą dirvožemį mėgsta nemažai gėlių: aronai, kalniniai ir alpiniai astrai, kalinės ir rusinės bajorės, vaistiniai šalavijai, muilinės ir šliaužiančiosios gubojos, uoliniai bei plunksnuotieji gvazdikai ir kt. Tręšimas medžio pelenais labiau aktualus daugiamečiame gėlyne.

Trumpi patarimai:

1. Medžio pelenus naudojant trąšai į dirvožemį jų reikėtų įterpti 200-300 g/kv. m.
2. Pelenais rekomenduojama tręšti pirmiausia daržoves, vaistinius ir prieskoninius augalus, taip pat juos naudoti augalų apsaugai nuo kenkėjų bei ligų sukėlėjų.
3. Ant prieskoninių augalų (krapų, petražolių, bazilikų) atsiradusius amarus galima naikinti taip: imama 1,5 stiklinės medžio pelenų, užpilama nedideliu kiekiu verdančio vandens, atskiedžiama 10-čia litrų vandens ir įpilamas 1 šaukštas skysto muilo. Gerai išmaišytas ir perkoštas tirpalas yra paruoštas purkšti. Po savaitės augalai nuplaunami švariu vandeniu (laistant laistytuvu). Toks tirpalas tinka ir aguročių, patisonų, moliūgų, agurkų apsaugai nuo amarų, baltasparnių, erkučių.
4. Medžio pelenais, anglimis arba kreida galima apibarstyti šaknų puvinio pažeistus agurkus.
5. Pelenai gelbsti ir agurkų kekerinio puvinio atveju. Šią ligą galima įveikti naudojant tokį mišinį: 1 šaukštelis vario sulfato ir 1 stiklinė pelenų. Gerai sumaišytu mišiniu pabarstomos pažeistos agurkų vietos.
6. Pelenai padidina bulvių atsparumą šalnoms ir ligoms. Žydėjimo metu bulvės tręšiamos tirpalu, paruoštu iš 10 litrų vandens ir 2 stiklinių pelenų. Kiekvienam bulvių kerui išlaistoma po 0,5 litro tirpalo.

Jei dirvos rūgštingumą mažinsite medžio pelenais, tai spygliuočių pelenų reikia panaudoti 2 kartus daugiau nei kalkių ar kreidos, o beržų ir pušų – 1,5 karto daugiau. Pelenų vieta – daržo lysvėje, dirbamos žemės masyve, tačiau – ne sąvartyne!

Straipsnio autorius: Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto Želdinių ir agrotechnologijų katedros lektorius Aloyzas Šeškas