Sodo augalai jau pasiruošė ramybės periodui, bet ne visuomet lietuviškos žiemos orai palankūs jų miegui. Ypač dažni ir nuolat pasikartojantys temperatūrų svyravimai, žiemos atšilimai ir staigūs atšalimai gali pakenkti augalams ir jų žiemojimui.

Poilsio laikotarpis sodo augalams prasideda tuomet, kai orai atvėsta ir vidutinė dirvos temperatūra šaknų zonoje nukrenta iki +4,4° C šilumos. Šiuo laikotarpiu prasideda priverstinis ramybės laikotarpis, augalai intensyviai meta lapus, ūgliai medėja ir nustoja augti.

Nors sodo augalų pasiruošimas žiemojimui yra natūralus procesas, tačiau jis labai priklauso nuo jų priežiūros vegetacijos metu – tręšimo, apsaugos, derliaus normavimo, genėjimo ir kitų veiksnių. Vasaros pabaigoje pertręšti sodo augalai nespėja pasiruošti žiemai, tuomet gali pašalti jų ūgliai, šakos ir pumpurai. Jautrūs šaltesnėms žiemoms yra rudenį pasodinti ir nespėję įsišaknyti augalai. Jautriausiai į žiemos šalčius reaguoja braškės, sodinės šilauogės ir kaulavaisiai.

Vaismedžių mediena gali ištverti nuo -31,6 iki -37,2º C šaltį, tuo tarpu šaknys nuo -7 iki -15 º C šaltį. Ypač jautrios žemaūgių vaismedžių šaknys.

Obelų šakos ištveria iki -50º C šaltį, šaknys nukenčia kai temperatūra šaknų zonoje nukrinta žemiau -16º C šalčio. Kriaušės mažiau atsparios šaltoms žiemoms nei obelys. Iš kaulavaisių šalčiams mažiau atsparios slyvos nei vyšnios, ypač po gausesnio vasaros derliaus. Slyvų vaisinės šakutės pašąla esant -23–-28º C šalčiui. Antroje žiemos pusėje jautrūs žiediniai pumpurai, o žiemos pabaigoje žiedų butonai ištveria iki -8–-9º C atšalimus. Serbentai ir agrastai ištvermingi žiemos šalčiams, jie ištveria -30º C šalčius.

Avietės jautrios žiemos šalčiui ir temperatūrų svyravimui antroje žiemos pusėje, pumpurai pašąla esant -30º C, kai žiemos besniegės gali pašalti jų stiebai.

Braškės besniegę žiemą esant -10º C šalčiui pašąla, kai temperatūra nukrinta -15º C žūva. Geriau žiemoja ištvermingos šalčiams ‘Festivalnaja‘ ir ‘Zaria‘ braškių veislės.

Aukštesnėse vietose pasodinti sodo augalai retai nukenčia nuo šalčio. Čia šaltas oras vandens principu teka iš aukštesnių vietų žemyn, todėl jautresnius šalčiams vaismedžius sodinkite aukštesnėse vietose. Labiau jautrūs pašalimui yra vėliau rudenį pasodinti medeliai. Augalai nespėja įsišaknyti vandenį išgarina ūgliai, o per šaknis jo negaunama. Šiuo atveju jautriausi kaulavaisiai – slyvos, abrikosai, persikai. Juos sodinti rekomeduojama pavasarį.

Mūsų klimato sąlygomis žiemos metu šaltis dažnai pakenkia vaismedžių kamienams. Po stipresnių šalčių, kuomet didesni temperatūrų svyravimai nakties ir dienos metu, vasario–kovo mėnesiais vaismedžių kamieno pietinė dalis įšyla iki +20º C šilumos, o naktį temperatūra nukrinta iki -12–-15º C šalčio. Temperatūros svyravimams tęsiantis apie savaitę ar dar ilgiau –kamienų žievė gali sutrūkinėti.

Kriaušių kamieno žievė yra šviesesnės spalvos, todėl jos atsparesnės temperatūrų svyravimams. Ypač jautrios kamienų pašalimams trešnės. Kamienų pašalimo pavojus padidėja persodintiems didesniems vaismedžiams, stipriau sutrumpintos šaknys negali augalo aprūpinti drėgme. Pažeidimo pavojų įtakoja kamienų nelygumai ir vaismedžių sodinimo kryptis. Jei vaismedžiai pasodinti pietų – šiaurės kryptimi jų vainikai gali pridengti kamienus nuo saulės kaitros.

Vaismedžiai ir uogakrūmiai peržiemos saugiai, jei jais pasirūpinsime rudenį. Jaunus augalus reikėtų aprišti eglės šakomis ar kitais apraišalais. Rišant eglišakėmis vertėtų pasirūpinti, kad aprišimo aukštis būtų nepasiekiamas kiškiams ar stirnoms.

Aplink kamienus reikėtų pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar medžio drožlėmis, taip apsaugosime medelių šaknis nuo besniegės šaltos žiemos.

Žinokite, kad daug žalos vaismedžiams padaro pelės, todėl labai svarbu, kad pomedžiuose neaugtų aukšti žolynai – tai mėgstama graužikų vieta. Pasirūpinkite, kad sode neliktų pelių urvelių, padėkite masalo pelėms. Neskubėkite pridengti vynmedžių, jie dengiami lapkričio pabaigoje – gruodžio mėnesį. Priedangoms galite naudoti šiaudus ar eglių šakas. Prieš pridengiant augalus, jų stiebus patrumpinkite ir nuimkite nuo atramų. Taip galite pridengti jautrias šalčiui avietes ir gervuoges.

Kad vaismedžių kamienai saulėtomis vasario – kovo mėnesių dienomis neįkaistų, juos būtina balinti. Šis darbas atliekamas rudenį ar sausio mėnesio pradžioje. Prieš balinimą reikia nuvalyti žievių atplaišas, samanas ir kerpes. Jaunų medelių kamienai būna švarūs, todėl jų nevalome. Kamienų balinimui galime naudoti kalkes, kreidą ar vandens emulsinius dažus, nepamirškime į tirpalą įdėti klijuojančių medžiagų – klijų. Klijų norma apie 2 proc. nuo tirpalo kiekio arba 10 litrų tirpalo 200 g klijų. Naudojant vandens emulsinius dažus klijų priedo nereikės, 10 litrų vandens įpilkite 1 litrą dažų. Ruošiant kalkių skiedinį 10 litrų vandens ištirpiname 2 kg kalkių.

Pasirūpinkite sodo tvoromis. Apžiūrėkite ar tvoros neskylėtos, ar nepraviri varteliai. Jei auginame vaismedžius su žemaūgiais poskiepiais – sodo tvora svarbi. Šiuos vaismedžius aprišti sunku, nes pernelyg žemi vainikai, o šakos auga horizontalia padėtimi.

Straipsnio autorius: Kauno kolegijos lektorius Donatas Klimavičius.

Fotografijos autoriaus.