Grakštuolis – Eucharis sp.

Grakštuolis (Eucharis sp.) – visžalis Amarilinių (Amaryllidaceae) šeimos augalas, kilęs iš Centrinės ir Pietų Amerikos. Kai kurios rūšys paplito Meksikoje ir Karibų jūros regiono salose. Gentyje yra apie 20 grakštuolio rūšių. Kai kurios rūšys auginamos kaip dekoratyviniai augalai. Šios genties atstovai kartais angliškai vadinami „Amazon lilly ” („Amazonės lelija“).

Rūšys:

  • Eucharis amazonica Linden ex planch.
  • Eucharis astrophiala (Ravenna) Ravenna
  • Eucharis bakeriana NEBr.
  • Eucharis bonplandii (Kunth) Traub
  • Eucharis bouchei Woodson & P. Allen
  • Eucharis candida Planch. & Linden
  • Eucharis castelnaeana (Baill.) JFMacbr.
  • Eucharis caucana Meerow
  • Eucharis corynandra (Ravenna) Ravenna
  • Eucharis cyaneosperma Meerow
  • Eucharis formosa Meerow
  • Eucharis × grandiflora Planch. & Linden
  • Eucharis lehmannii Regel
  • Eucharis moorei (Baker) Meerow
  • Eucharis oxyandra (Ravenna) Ravenna
  • Eucharis plicata Meerow
  • Eucharis sanderi Baker
  • Eucharis ulei Krae

 

Dažniausiai auginamas amazoninis grakštuolis (Eucharis amazonica), hibridas didžiažiedis grakštuolis (Eucharis × grandiflora), baltažiedis grakštuolis (Eucharis candida), kolumbinis grakštuolis (Eucharis sanderi).

Morfologija. Grakštuolių žiedai yra baltos spalvos, turi 6 apyžiedžio lapelius: 3 vidinio ir 3 išorinio. Žiedo skersmuo nuo 4 iki 8 cm. Kuokeliai suaugę ir sudaro taurės formą, gali turėti žalios ar geltonos spalvos atspalvių. Žiedas labai dekoratyvus ir kvepiantis, primena narcizų žiedą.

Žiedyno ilgis – 45–60 cm, jame yra 3–6 žiedai. Dažniausiai užaugina vieną žiedyną, rečiau du. Žiedyno tipas – skėtis.

Turi 20–55 cm ilgio ir 10–20 cm pločio lapus. Lapai yra blizgūs, tamsiai žalios spalvos, išsidėstę ratu.

Svogūnėlis 2–6 cm dydžio.

euchario-svogunelis

 

Dauginimas.

1. Sėklomis dauginami retai. Šį būdą naudoja selekcininkai, nes  sėklos prastai dygsta, daigai auga lėtai.

Sėklų dėžutės nuskinamos ir džiovinamos, kol atsidaro ir išberia sėklas.  Surinktas sėklas galima sėti visus metus. Sėklos pamirkomos šiltame vandenyje 24 val. ir pasėjamos ne giliau kaip 2,5 cm drėgnose durpėse. Dirvos paviršius pridengiamas plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sėklos sudygsta per 1–3 mėnesius.

2. Dažniausiai dauginama svogūnėliais, atskirtais nuo motininio augalo.

Sodinimo laikas. Grakštuoliai sodinami nuo vasario iki gegužės mėnesio.

Persodinimo dažnumas. Persodinami kas 3–4 metai.

Vazonas. Šie augalai nemėgsta persodinimo. Parenkamas tinkamo dydžio vazonėlis, kad nereikėtų persodinti kasmet. Vazonas turi būti gan platus, ne labai gilus, būtina palikti vietos drenažui.  Vazonas gali būti 25–30 cm pločio. Tokiame vazone gali augti apie 5 svogūnėlius. Grakštuolių svogūnėlius galima sodinti didelėse talpose 5 cm atstumais. Jei vazone bus daug vietos ar didelėje talpoje bus pasodinta per mažai svogūnėlių – augalas augins dukterinius svogūnėlius ir nežydės. Tai pat augalas nežydės, jei vazonas bus per mažas.

Sodinimo gylis. Svogūnėliai sodinami, taip kad viršūnėlė matytųsi žemės paviršiuje. Pavasarį nuo motininio augalo atskirti vidutinio dydžio svogūnėliai sodinami apie 6–10 cm gylyje.

Substratas. Substratas turi būti derlingas, purus ir laidus vandeniui. Gali augti silpnai rūgščiame, neutraliame ar silpnai kalkingame žemės mišinyje. Žemės mišinys maišomas proporcijomis iš lapinės, velėninės, puveninės žemės, smėlio, durpių ir perlito, pvz.: 2 dalys lapinės, 1 dalis velėninės, 1 dalis durpių, 1 dalis smėlio arba 2 dalys velėninės; 2 dalys lapinės, 1 dalis smėlio, 1 dalis supuvusio galvijų mėšlo, 1 dalis durpių.

Vazonėlio dugne turi būti padarytas geras drenažas. Pasodinti svogūnėliai palaistomi ir laikomi šiltoj vietoje, kad nesupūtų šaknys.

Priežiūra.

Temperatūra. Tinkamiausia temperatūra: dieną 21° C ir naktį 18° C. Maksimali temperatūra iki + 28° C, minimali  +13° C. Pasodintiems svogūnėliams reikalinga 23–26° C temperatūra. Pradėjus augti temperatūra turi būti 21° C. Lapai nuo netinkamos oro temperatūros arba staigaus jos pokyčio blunka ir pagelsta. Vasarą gali būti auginamas vazone lauke.

Laistymas. Grakštuolius laistyti dažniau nuo pavasario iki rudens pradžios. Laistyti drungnu vandeniu kas 4–5 dienos. Du kartus per mėnesį laistyti trąšomis. Patręšus lapų spalva tampa ryškiai žalia. Grakštuoliai mėgsta gauti drėgmės per vazono apačią. Žemės paviršius turi išdžiūti tarp laistymų, jei laistoma iš viršaus. Žiemą laistyti rečiau. Lapai nudžiūsta trūkstant drėgmės arba esant jos pertekliui, taip pat trūkstant trąšų (ypač trūkstant kalio ir fosforo).

Šviesa. Mėgsta šviesią vietą, tačiau apsaugotą nuo tiesioginių saulės spindulių. Gali augti daliniame pavėsyje. Geriausia auginti ant palangės į rytų ar vakarų pusę.

Santykinė oro drėgmė. Augalui reikalinga aukšta (nuo 55%) santykinė oro drėgmė. Lapus galima apipurkšti vandeniu ir nuvalyti švelnia šluoste auginant sausoje patalpoje. Per dažnas purškimas sukelia lapų puvimą.

Žydėjimas. Pražysti gali nuo rudens iki pavasario. Dažniausiai žydėjimo laikas priklauso nuo laistymo dažnumo ir oro temperatūros žiemos metu. Palankiomis augimo sąlygomis grakštuoliai gali žydėti iki trijų kartų per metus. Po žydėjimo nudžiūvę žiedynai nukerpami, kad augalas greičiau pereitų į ramybės būklę.

Jei grakštuolis vazonėlyje auga kelis metus ir nežydi, galima sumažinti laistymų skaičių rudenį, žiemą augalą laikyti vėsioje patalpoje. Taip pat galima pernešti į šviesesnę vietą, kuri apsaugota nuo tiesioginių saulės spindulių.

Poilsio laikotarpis. Po žydėjimo augalas turi būti ramybės būklėje 40–45 dienas. Šiuo laikotarpiu mažiau laistoma, nustojama tręšti, laikomas žemesnėje oro temperatūroje. Šviesos intensyvumas nekeičiamas. Augalas gali nežydėti, jei buvo netinkamos sąlygos. Pasibaigus ramybės būklei pasirodo nauji ūgliai.

Ligos ir kenkėjai. Ligos ir kenkėjai puola retai. Gali apnikti tripsai, miltuotieji skydamariai.  Gali susirgti šaknų puviniu (Fusarium spp.) ir numesti lapus, jei prastas drenažas ir laistoma per dažnai. Pažeistos šaknų puvinio vietos pašalinamos. Nupjautos vietos apdorojamos fungicidu, galima apiberti medžio anglies milteliais, pakeičiamas substratas nauju.

Natūralus augalo fiziologinis procesas, kai nudžiūsta ar pagelsta 1–2 lapai.

Panaudojimas.  Grakštuolis laikomas nuodingu augalu. Visose jo dalyse yra toksiško alkaloido – lykorino, net nedidelė jo dozė gali sukelti galvos svaigimą ir stiprų vėmimą. Senovėje buvo naudojamas nuo įvairių ligų, reguliuoti širdies ritmui, kraujo spaudimui, sumažinti miokardo infarkto riziką, gydyti odos žaizdas, uždegimus, nudegimus ir bėrimus.

Iš augalų išgautas lykorinas farmacijoje naudojamas gaminti vaistus, bronchams gydyti. Šis alkaloidas taip pat malšina uždegimą ir skausmą, mažina karščiavimą ir gali slopinti vėžio ląstelių augimą.

Grakštuolio žiedai naudojami gaminti nuotakų puokštes. Ši gėlė simbolizuoja ramybę ir harmoniją.

Tai puikus kambarinis augalas, kuris papuoš bet kurią patalpų erdvę.

Apibendrinimas:

ŠEIMA Amariliniai (Amaryllidaceae)
AUGALO VARDAS Grakštuolis (Eucharis sp.)
kambarinis augalas
visžalis, nežiemojantis
AUGAVIETĖS CHARAKTERISTIKA
Dirva
  • gėlės, augančios vidutinio drėgnumo dirvose
DirvOS PH
  • silpnai rūgšti
  • neutrali
  • kalkinga
Reiklumas šviesai
  • gėlės, augančios pusūksmėje
Sodinimo atstumai 5 cm
Aukštis 45–60 cm
PLOTIS 45–60 cm
AUGALO DEKORATYVUMAS
Lapų spalva
  • žalia
Žiedo spalva
  • balta
Žydėjimo laikas dažniausiai žiemą. Gali žydėti tris kartus per metus.
Žydėjimo trukmė iki 6 sav.
Dekoratyvumo trukmė, mėn. 12
Bioekologinė grupė svogūninė
AUGINIMAS  nereikalauja daug priežiūros
sodinimo laikas nuo vasario iki gegužės mėnesio
Kenkėjai puola retai
Ligos serga retai
AUGALO DAUGINIMAS
  • sėklomis arba svogūnėliais
PREKIAUJA Šių gėlių svogūnėlius dažniausiai parduoda pavasarį ir vasarą. Tai gan retas kambarinis augalas, kurio svogūnų retai rasite pirkti interneto parduotuvėse Lietuvoje.

Informacija atnaujinta 2020.11.16

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *